Šeštadienio rytą LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ buvo aptarta vis dažniau keliama tema – nepilnamečių įsidarbinimo galimybės Lietuvoje. Diskusijoje dalyvavo jaunimo įdarbinimo platformos „Juvenly“ bendraįkūrėjas Donatas Kondratas, taip pat Laurynas Gudžiūnas iš Valstybinės darbo inspekcijos bei verslininkas Kristupas Šliogeris.
Griežtas reguliavimas, nukreiptas į jaunimo apsaugą
Kaip teigė Valstybinės darbo inspekcijos atstovas, nepilnamečių įdarbinimas yra aiškiai reglamentuotas ir apima ne tik darbo laiką, bet ir pačių darbų pobūdį. Nepilnamečiai skirstomi į dvi grupes – vaikus ir paauglius. Vaikams leidžiama dirbti tik lengvus, paprastus darbus, kurie nekelia grėsmės jų sveikatai ar raidai. Paaugliams galimybių daugiau, tačiau jų darbas turi būti suderintas su mokymusi.
Įstatymai taip pat numato:
• darbo laiko ir poilsio režimo apribojimus
• draudimą dirbti naktį ar prieš pamokas
• pavojingų darbų ir aplinkos veiksnių ribojimą
• draudimą dirbti su alkoholiu ar rizikinga įranga
Pasak Valstybinės darbo inspekcijos, darbdaviai prieš įdarbindami nepilnametį turi atsakingai įvertinti siūlomas pareigas ir įsitikinti, kad jos atitinka visus reikalavimus.
Jaunimo patirtis: „galimybių mažiau nei noro“
Antroje pokalbio dalyje dėmesys nukrypo į realią jaunimo situaciją. „Juvenly“ platformos bendraįkūrėjas Donatas Kondratas pabrėžė, kad nors įstatymai būtini, jie dažnai apsunkina pirmuosius žingsnius darbo rinkoje. „Darbdaviai žino, kad nepilnamečių įdarbinimas reikalauja daugiau pastangų, todėl dažnai renkasi paprastesnį kelią – samdyti pilnamečius“, – teigė jis.
Taip pat pabrėžta, kad bandymai įsidarbinti, pavyzdžiui, aptarnavimo sektoriuje, ne visada būna sėkmingi būtent dėl amžiaus. Pasak jo, dalis darbdavių tiesiog nenori prisiimti papildomos atsakomybės bei kylančių rizikų.
„Juvenly“: jungtis tarp jaunimo ir darbdavių
Laidoje pristatyta ir pati platforma „Juvenly“, kurios tikslas – padėti jaunimui lengviau rasti pirmąjį darbą. Pasak D. Kondrato, platformoje registruojasi daug moksleivių, kurie aktyviai ieško galimybių dirbti tiek vasarą, tiek po pamokų.
Dažniausiai jaunimą domina:
• darbai aptarnavimo srityje
• prekybos sektorius
• paprasti pagalbiniai darbai
Svarbu ir tai, kad jaunimo lūkesčiai išlieka realistiški – daugeliui pakanka minimalaus atlyginimo, o pagrindinis tikslas yra įgyti patirties.
Pirmoji darbo patirtis – svarbus žingsnis
Diskusijoje akcentuota, kad samdomas darbas jaunam žmogui išlieka svarbiu startu. Tai galimybė ne tik užsidirbti, bet ir išmokti atsakomybės, darbo kultūros bei įgyti praktinių įgūdžių.
Vis dėlto tiek ekspertai, tiek jaunimo atstovai sutaria – šiandien būtina ieškoti balanso tarp saugumo reikalavimų ir realių galimybių jaunimui dirbti.
Laidoje „Ryto garsai“ nuskambėjusi diskusija dar kartą parodė: jaunimas Lietuvoje nori dirbti, tačiau tam vis dar reikia daugiau lankstumo ir pasitikėjimo iš darbdavių pusės.
Daugiau galite pasiklausyti čia:
Vasaros darbai jaunimui: norų daug, bet galimybes riboja taisyklės